Niujorkas, birželio 23 d. (dpa-ELTA). Po JAV smūgių Irano branduoliniams objektams Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossis JT Saugumo Tarybai apibūdino jo institucijai žinomą trijų atakuotų kompleksų būklę.

Gerai įtvirtintame požeminiame urano sodrinimo objekte Forde matyti krateriai, sakė R. Grossis skubiai sušauktame Tarybos posėdyje Niujorke. „Šiuo metu niekas, įskaitant TATENA, negali įvertinti Forde po žeme padarytos žalos“, – teigė jis.

Isfahane, anot R. Grossio, sunaikinti įėjimai į tunelius, kurie tikriausiai buvo naudojami prisodrintoms medžiagoms saugoti. Natanze pataikyta į kuro sodrinimo įrenginį. Iranas informavo TATENA, kad už šių trijų objektų ribų padidėjusi radiacija nefiksuota.

R. Grossis paragino Iraną įsileisti į kompleksus jo organizacijos inspektorius. Jis taip pat ragino visas susijusias šalis grįžti prie diplomatijos. „Turime galimybių langą grįžti prie dialogo ir diplomatijos. Jei šis langas užsidarys, smurtas ir naikinimai gali pasiekti neįsivaizduojamą lygį, o  pasaulinis ginklų neplatinimo režimas, kokį mes žinome, gali subyrėti ir žlugti“, – kalbėjo R. Grossis.

JAV naktį į sekmadienį smogė trims svarbiausiems Irano branduoliniams objektams. Pranešama, kad atakoms Forde, Natanze ir Isfahane panaudota 14 bunkerius griaunančių bombų GBU-57, kurias numetė bombonešiai B-2.

Vilnius, birželio 23 d. (ELTA). Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad tarptautinė valstybių bendruomenė turi daryti spaudimą Iranui, jog šis rinktųsi derybų kelią ir nebeeskaluotų situacijos Artimųjų Rytų regione.

„Turime organizuotis ir mobilizuotis, kad darytume spaudimą Iranui, jog šis rinktųsi taikos kelią. Turime išvengti tolimesnės eskalacijos. Dabar – didelis pasirinkimas Iranui. Ar būti geru tarptautinės bendruomenės nariu, ar tęsti destruktyvią politiką regione ir globaliu mastu“, – pirmadienį Briuselyje, prieš prasidedant Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybai, žurnalistams sakė K. Budrys.

„Irano branduolinio ginklo įgijimas, žinoma, kelia egzistencinę grėsmę Izraeliui, tai rimta grėsmė visai tarptautinei bendruomenei ir turime to išvengti. Galimybių langas užsidaro, todėl laikas yra dabar. Raginame imti diplomatinių veiksmų ir toliau daryti spaudimą Iranui, kad jis rinktųsi taikos kelią“, – pakartojo jis.

Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, diplomatinių sprendimų ir žingsnių neišvengiamai teks imtis – antraip situacija regione ir toliau destabilizuosis.

„Todėl yra tik dvi opcijos – arba sutarti dabar, arba eiti link tolimesnės destrukcijos. Ir mes norime to išvengti, nes mes matome netiesioginę žalą“, – dėstė K. Budrys.

Rusija negali būti jokia tarpininke

Jis taip pat pažymėjo, jog Iranas bando į procesus įtraukti ir Rusiją, kuri, ministro vertinimu, pokalbiuose dėl paliaubų Artimuosiuose Rytuose negali būti jokia tarpininke.

„Negalime pamiršti Irano paramos Rusijai. Ir pastarosios Irano pastangos patraukti Rusiją į savo pusę, apsimetant, kad Rusija gali užimti tarpininko vaidmeniu – mes matome, kad Rusija yra tiesiog agresyvi galia ir negali būti jokia tarpininke. Todėl yra daug pastangų iš visų pusių destabilizuoti situaciją ir dėl to yra tik diplomatinis kelias pirmyn“, – apibendrino Lietuvos diplomatijos vadovas.

ELTA primena, kad sekmadienio naktį JAV smogė trims Irano branduoliniams objektams ir, anot prezidento Donaldo Trumpo, visiškai juos sunaikino. Tarp jų buvo ir požeminis urano sodrinimo kompleksas Forde.

Savo ruožtu Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi tikino, kad tokie JAV smūgiai turės ilgalaikių padarinių. 

Vilnius, birželio 23 d. (ELTA). Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad tai Aleksandro Lukašenkos režimo sprendimas paleisti iš kalėjimo kelioliką politinių kalinių nėra argumentas švelninti šiuo metu taikomas sankcijas Baltarusijai. Ministras akcentuoja, kad režimas per pastaruosius pusę metų dėl politinių priežasčių įkalino daugiau žmonių nei paleido. Todėl, anot jo, sankcijos šiai šaliai turėtų būti sinchronizuojamos su šiuo metu taikomomis Rusijai.

„Kaip žinote, Lukašenka papildomai paleido 14 politinių kalinių. Bet neturėtume to priimti kaip tikro siekio pakeisti kaltinių politinių situaciją, kadangi žinome, kad (..) yra apie 1 300 politinių kalinių, kurie šiuo metu yra įkalinti“, – žurnalistams Briuselyje teigė K. Budrys.

„Be to, per pastaruosius pusę metų Lukašenka dėl politinių priežasčių įkalino daugiau žmonių nei paleido. Taigi mes nematome jokių priežasčių švelninti sankcijas Baltarusijai. Atvirkščiai, mes turime jas sinchronizuoti su tomis, kurios šuo metu taikomomis Rusijai“, – akcentavo jis.

ELTA primena, kad šeštadienį į laisvę buvo paleista 14 Baltarusijos režimo įkalintų politinių kalinių, tarp kurių – ir Lietuvoje gyvenančios opozicionierės S. Cichanouskajos sutuoktinis Sergejus Cichanouskis. Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pranešė, jog visi išlaisvintieji yra saugūs ir Lietuvoje jiems teikiama reikalinga pagalba.

S. Cichanouskis buvo suimtas 2020 m. ir nelaisvėje praleido kiek daugiau nei penkerius metus. Opozicionierius suimtas prieš 2020 m. Vakarų nepripažįstamus Baltarusijos prezidento rinkimus – jis ketina mesti iššūkį autoritarui A. Lukašenkai.

A. Lukašenka šeštadienį Minske susitiko su JAV specialiuoju pasiuntiniu Ukrainai K. Kelloggu. Apie tai pranešė Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra BELTA, remdamasi A. Lukašenkos spaudos tarnyba.

Susitikimas vyko Nepriklausomybės rūmuose, dalyvaujant abiejų delegacijų nariams. Pranešama, kad į susitikimo darbotvarkę buvo įtraukti pasaulio ir regiono įvykiai, taip pat Baltarusijos ir JAV santykiai.

Vilnius, birželio 23 d. (ELTA). Vilniaus rajone sekmadienį užpultas ir apiplėštas automobilyje miegojęs vyras, informavo policija.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, apie 4 val. Vilniaus rajone, automobilių stovėjimo aikštelėje, vyrui (gim. 1992 m.) miegant automobilyje „Peugeot“, priėjo nepažįstama moteris ir pasiprašė įleidžiama į automobilį. 

Vyrui nesutikus, moteris išdaužė automobilio lango stiklą ir trenkė jam į galvą. Nuo smūgio vyras prarado sąmonę, o kai atsigavo, pastebėjo, kad pagrobta auksinė apyrankė su gintaru, o iš piniginės – 3 500 eurų. 

Nukentėjusysis paguldytas į ligoninę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl plėšimo.

Vilnius, birželio 23 d. (ELTA). Beveik 600 šaulių kartu su NATO sąjungininkų kovinės grupės medikais dalyvavo pratybose „Elektrėnų skydas 2025“. Jose buvo imituojamos sudėtingos krizinės situacijos, pavyzdžiui, nukentėjusių civilių gelbėjimas po bepiločio orlaivio smūgio.

Kaip pranešė Lietuvos šaulių sąjunga, į mokymus aktyviai įsitraukė ir Elektrėnų ligoninės personalas, pratybų dalyviams leisdamas patirti, kaip būtų veikiama realios nelaimės atveju.

„Didžiuojuosi, kad šalia turime tokius partnerius. Profesionalumas, atsidavimas ir tarpusavio pagarba, kuriuos čia patyrėme, – tai tikro tarptautinio bendradarbiavimo pagrindas!“ – apie dalyvavimą pratybose su Lietuvos šaulių sąjungos nariais sako vyriausioji Lietuvoje veikiančio Vokietijos padalinio medikė Heike L.

Pratybų metu tarptautinė medikų komanda atliko paramedikų, ekstremalių situacijų koordinatorių ir vietos medicinos valdytojų vaidmenis. Pratybų ašimi tapo NATO sąjungininkų atsivežta šarvuota medicininė transporto priemonė TPz „Fuchs“.

Lietuvos šaulių sąjungos atstovai, vertindami pratybų rezultatus, pabrėžė karių, šaulių ir civilių institucijų bendradarbiavimo svarbą, nes taip sukuriamos realios galimybės mokytis.

„Komendantinių ir specializuotų vienetų plėtra ir jų karinis rengimas yra prioritetas Lietuvos šaulių sąjungoje. Ir tik praktinėse pratybose, vykdant veiksmus su miesto valdžia, karo komendantu, policija, medikais, ugniagesiais, kitomis organizacijomis galime pasirengti valstybės gynybai. Tokio pobūdžio pratybos 2025 m. yra suplanuotos ir kitose Lietuvos savivaldybėse“, – Lietuvos šaulių sąjungos pranešime cituojamas sąjungos vado pavaduotojas Gediminas Latvys.

Pagal pratybų scenarijų, Elektrėnuose buvo imituotas bepiločio orlaivio smūgis bei artilerijos ataka miesto aikštėje. Jos metu sužeista 14 asmenų – visi jie buvo įvertinti, rūšiuoti pagal būklės sunkumą, jiems suteikta pagalba specialiai tam įrengtoje palapinėje.

Kompleksinėse pratybose Elektrėnuose kartu su Vilniaus apskrities komendantiniais ginkluoto pasipriešinimo šauliais taip pat dalyvavo Elektrėnų savivaldybė, policija, priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, ligoninė, karo komendantas, Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai. Visi pratybų dalyviai mokėsi, kaip veikti įvedus komendanto valandą mieste, kaip organizuoti darbą kelio patikros postuose, kaip saugoti strategiškai svarbius objektus ir kaip apsaugoti Elektrėnų bendruomenę ekstremalios situacijos atveju.

Vilnius, birželio 23 d. (ELTA). Išskirtinis Seimo valdančiųjų dėmesys planuojamiems vėjo parkams ir rengiami auditai – komplimentas, teigia valstybės energetikos grupės „Ignitis grupė“ direktorius Darius Maikštėnas. Tiesa, jis vengia atsakyti, ar padidintas dėmesys valstybės kapitalo įmonės vystomiems projektams rodo, jog bandoma jį išstumti iš bendrovės direktoriaus pozicijos.

„Tokius pamąstymus aš visada atidedu į šalį ir koncentruojuosi į pagrindinę mūsų prasmę ir tikslą – sukurti konkurencingiausią kainų zoną Lietuvoje, kad būtų saugi ir tvari energetika bei į šalį ateitų milijardinės investicijos. Kai eini link savo tikslo, pašalinės kalbos mažai veikia“, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė D. Maikštėnas

„Dėmesį iš valdžios ir auditorių vertinu kaip komplimentą. Tokio dėmesio mūsų šalyje nesusilaukia tik tie, kurie nieko nedaro. Mūsų grupė paskutinius 7-8 metus yra ledlaužis, kuriant naujos kartos energetiką. Chroninę energetinę priklausomybę baigiame pakeisti į elektros eksportą kitur. Mes gauname kritikos, tačiau į ją reaguojame konstruktyviai, pagarbiai ir parodome, kokią naudą iš mūsų veiklos uždirba visuomenėje“, – teigė „Ignitis grupės“ direktorius.

Anot D. Maikštėno, įvykdžius planuojamus jūrinių vėjo parkų projektus, Lietuvos laukia didžiulis elektros kainų lūžis, kuris šalį pastatys tarp konkurencingiausių Europos energetinėje rinkoje ir padės užtikrinti įvairiapusišką saugumą.

„Laukia esminis lūžis kainų dinamikoje. Pradėjus veikti jūriniams parkams, mes Lietuvoje sukursime viena palankiausių elektros kainų zonų Europoje. Elektros kainos, mano nuomone, yra esminis saugumo elementas, nes šalia konvencinio karo visada vyksta energetiniai karai, per kuriuos taikomasi į kainas, ekonomines krizes ir taip toliau. Užtikrinti ekonominį saugumą per šią dimenciją yra pagrindinis mūsų uždavinys dabar“, – tikina D. Maikštėnas.

Neigiamai vertina valstybės energetikos sutelkimą vienose rankose: anksčiau ar vėliau tai išsigimsta

D. Maikštėnas taip pat neigiamai įvertino kalbas, kad energetika turėtų būti visiškai perduota į valstybės rankas, kadangi, jo manymu, tai skatintų monopolizmą, kuris būtų itin nenaudingas klientams.

„Kai viską laikai vienose rankose ir yra tik monopolija, anksčiau ar vėliau tai išsigimsta. Dabar „Ignitis grupė“ aktyviai konkuruoja visose rinkose. Konkuruojame dėl klientų dujų rinkoje, energijos generavimo rinkoje ir t.t. To rezultate – visada laimi klientai, o jei yra monopolija – laimi monopolistai“, – teigė bendrovės direktorius.

ELTA primena, kad valstybinei energetikos grupei „Ignitis“ kovą pranešus, jog pirmojo 700 megavatų (MW) jūros vėjo parko veiklos pradžia gali vėluoti, duomenis, ar šio strateginio objekto vystymo procese yra poreikis ginti viešąjį interesą, surinkusi generalinė prokuratūra pažeidimų nenustatė ir atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Anksčiau skelbta, kad elektros gamybą pirmasis Baltijos jūros vėjo parkas, vadinamas „Curonian Nord“, galėtų pradėti 2030 m.

Lietuva iš viso planuoja turėti du bendros 1,4 gigavatų (GW) galios jūros vėjo parkus.

Antrojo jūros vėjo parko konkursą Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) paskelbė birželio pradžioje, laimėtoją atrinkti planuojama iki metų pabaigos.

Pagal atnaujintas šio konkurso sąlygas, aukcionas įvyks, jeigu jame dalyvaus mažiausiai du vystytojai. 

Vilnius, birželio 23 d. (ELTA). Kauno apygardos teismas baudžiamuoju įsakymu nuteisė vieno Kauno autoserviso direktorių ir įmonės darbuotoją dėl atlyginimų mokėjimo „vokeliuose“, pranešė prokuratūra.

Kaip teigiama prokuratūros pranešime spaudai, autoserviso direktorius I. P. pripažintas kaltu dėl apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo ir organizavimo, neteisingo duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo ir labai didelės vertės turto pasisavinimo. 

Minėtos įmonės darbų vadovas E. P. pripažintas kaltu dėl padėjimo apgaulingai tvarkyti finansinę apskaitą. 

I. P. skirta teismas skyrė 25 tūkst. eurų dydžio baudą, o E. P. – 8 tūkst. eurų baudą.

Bylos duomenimis, nuo 2019 m. sausio iki 2022 m. lapkričio I. P., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (UAB) direktoriumi, veikdamas bendrai su darbų vadovu E. P., apgaulingai tvarkė bendrovės apskaitą. 

Nustatyta, kad E. P. pagal direktoriaus I. P. nurodymą UAB darbuotojams grynaisiais pinigais išmokėjo daugiau nei 85 tūkst. neoficialaus, neapskaityto darbo užmokesčio. Duomenys apie išmokėtus atlyginimus nebuvo pateikti į apskaitą, o minėtos bendrovės buhalterė, nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, nedeklaravo ir nesumokėjo privalomojo sveikatos draudimo, valstybinio socialinio draudimo, gyventojų pajamų mokesčių.

Anot teisėsaugos, atliekant ikiteisminį tyrimą paaiškėjo, kad minėtos UAB gautos įplaukos už suteiktas automobilių remonto, ratų suvedimo, serviso paslaugas ir parduotas prekes nebuvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą.

„Tokiu būdu kasos aparatuose nebuvo apskaityta ir į buhalterinę apskaitą neįtraukta daugiau nei 371 tūkst. eurų“, – nurodoma prokuratūros pranešime. 

Nustatyta, kad I. P., būdamas atsakingu už bendrovę, siekė išvengti mokesčių ir į deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą, jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotoms institucijoms. Be to, direktorius pripažintas kaltu dėl turto pasisavinimo. Bylos duomenimis, I. P. pasisavino labai didelės vertės minėtam autoservisui priklausiusį turtą – iš klientų už suteiktas paslaugas gautus daugiau nei 285 tūkst. eurų.

Be anksčiau minėtų baudų skyrimo kaltinamiesiems teismas taip pat iš dalies tenkino civilinių ieškovų ieškinius. Iš I. P. Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) priteista beveik 68 tūkst. eurų, Valstybiniam socialinio draudimo fondui – 18 tūkst. 350 eurų, o minėtai uždarajai akcinei bendrovei – daugiau nei 285 tūkst. eurų. 

Nuteistas bendrovės vadovas dar iki teismo sprendimo priėmimo savanoriškai atlygino pusę padarytos žalos VMI, Valstybiniam socialinio draudimo fondui ir susitarė su UAB dėl 285 tūkst. eurų turtinės žalos atlyginimo.

Kauno apygardos teismo priimtas baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs.

Teheranas, birželio 23 d. (AFP-ELTA). Sekmadienį Jungtinės Valstijos smogė trims Irano branduoliniams kompleksams, prie Izraelio pradėtos bombardavimo kampanijos prisijungdamos po kelias dienas trukusių spėlionių, ar Vašingtonas įsitrauks į konfliktą.

„Pagrindiniai Irano branduolinio sodrinimo kompleksai buvo visiškai ir totaliai sunaikinti. Dabar Vidurinių Rytų chuliganas Iranas turės taikytis“, – po to, kai buvo suduoti smūgiai, teigė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

Štai kelios svarbiausios pasaulio šalių ir organizacijų reakcijos į šias atakas.

Iranas: „ilgalaikiai padariniai“

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchis pasmerkė JAV antskrydžius, pavadinamas juos „siaubingais“, ir pareiškė, kad jo šalis turi teisę ginti savo suverenumą.

„Šio ryto įvykiai yra siaubingi ir turės ilgalaikių padarinių“, – socialiniame tinkle rašė jis, atakas pavadindamas „neteisėtu ir nusikalstamu“ elgesiu.

Paskiau A. Araghchis pareiškė, kad, surengdami tokius antpuolius, Jungtinės Valstijos bei Izraelis peržengė „labai ryškią raudoną liniją“ ir pranešė sekmadienį vyksiąs į Maskvą, kur susitiks su prezidentu Vladimiru Putinu.

Izraelis: „pakeis istoriją“

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pasveikino D. Trumpą, sakydamas, kad šios atakos „padės Viduriniams Rytams ir kitiems regionams žengti į ateitį, kur jų laukia klestėjimas ir taika“.

„Drąsus jūsų sprendimas galinga ir teisinga Jungtinių Valstijų galia nusitaikyti į Irano branduolinius objektus pakeis istoriją“, – vaizdo įraše teigė B. Netanyahu, pridurdamas, kad antskrydžiai parodė, jog „Amerika tikrai yra nepralenkiama“.

Kreipdamasis į izraeliečius, jis taip pat pareiškė, kad jo pažadas sunaikinti branduolinius Irano objektus buvo „išpildytas“.

ES: „atsitraukite“

Vyriausioji Europos Sąjungos diplomatė Kaja Kallas paragino švelninti konfliktą ir sugrįžti prie derybų stalo.

„Raginu visas puses atsitraukti, grįžti prie derybų stalo ir užkirsti kelią tolesnei eskalacijai“, –platformoje „X“ rašė ji, pridurdama, kad Iranui esą negali būti leista kurti branduolinio ginklo, o susidariusią padėtį pirmadienį aptars ES užsienio reikalų ministrai.

Rusija: „neatsakingi“ smūgiai

Rusija „griežtai pasmerkė“ bombardavimą, smūgius pavadindama „neatsakingais“ ir „dideliu tarptautinės teisės pažeidimu“.

„Prasidėjo pavojinga eskalacija, dar labiau pakenksianti regiono ir pasaulio saugumui“, – savo pranešime pridūrė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Ukraina: „aiškus signalas“

Ukrainos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad sprendimas suduoti smūgius buvo pagrįstas, juo buvo siekiama užkirsti Teheranui kelią kurti branduolinius ginklus, pasveikindama atakas kaip „aiškų signalą“.

„Ukraina yra įsitikinusi, kad Irano branduolinę programą būtina sustabdyti, kad ji niekada nebekeltų grėsmės Vidurinių Rytų šalims ar kuriai kitai valstybei“, – teigė ji.

JT: „pavojinga eskalacija“

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas smūgius pavadino „pavojinga eskalacija regione, kuriame padėtis ir taip yra įtempta“.

„Karinio sprendimo nėra. Vienintelis kelias į priekį yra diplomatija. Vienintelė viltis yra taika“, – pranešime teigė A. Guterresas.

IBO: dialogas ir „taikios priemonės“

Islamo bendradarbiavimo organizacija perspėjo, kad smūgiai gali „paskatinti įtampos augimą ir kelti grėsmę saugumui, taikai ir stabilumui regione“.

Ji paragino „švelninti konfliktą ir laikytis santūrumo, taip pat imtis dialogo bei sugrįžti prie derybų ir taikių priemonių“.

Didžioji Britanija: „pirmoje vietoje – stabilumas“

JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris paragino Iraną „sugrįžti prie derybų stalo ir rasti diplomatinį būdą šiai krizei užbaigti“.

„Iranui negali būti leidžiama kurti branduolinio ginklo ir JAV ėmėsi veiksmų sumažinti šią grėsmę“, – socialinių tinklų platformoje „X“ rašė K. Starmeris, pridurdamas, kad „pirmoje vietoje yra stabilumas regione“.

Prancūzija: „laikykitės santūrumo“

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sušaukė šalies gynybos tarybos posėdį, o jo kanceliarija pranešė, jog jis kalbėjosi su Saudo Arabijos ir Omano vadovais.

Prancūzija ragina „visas šalis laikytis santūrumo ir vengti bet kokios eskalacijos, galinčios lemti konflikto plitimą“, – platformoje „X“ rašė užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrotas.

Kinija: „nutraukite ugnį“

Kinijos užsienio reikalų pareiškė „griežtai smerkianti“ JAV smūgius ir perspėjo, kad jais yra „didinama įtampa Viduriniuose Rytuose“.

„Kinija ragina visas konflikto šalis ir ypač Izraelį kaip galima greičiau nutraukti ugnį“, – teigiama ministerijos pareiškime.

Šiaurės Korėja: „pažeidė JT chartiją“

JAV smūgius pasmerkė ir Šiaurės Korėja, pavadindama juos Jungtinių Tautų chartijos pažeidimu, o dėl įtampos Viduriniuose Rytuose apkaltindama „beatodairišką Izraelio bravūrą“.

„Korėjos Liaudies Demokratinė respublika griežtai smerkia JAV antpuolį Irane, kuriuo buvo rimtai pažeistas JT chartijoje įtvirtintas suverenumo principas“, – pareiškė Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai, kurio žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra.

Popiežius Leonas XIV: „meldžia taikos“

Popiežius Leonas XIV paskelbė, kad „žmonija meldžia taikos“ ir paragino užbaigti visus karus.

„Kiekvienas tarptautinės bendruomenės narys turi moralinę pareigą užbaigti karo tragediją, kol ji nevirto neįveikiama bedugne“, – Viešpaties angelo maldoje, kuri Vatikane vyksta kiekvieną savaitę, sakė Leonas.

Saudo Arabija: „laikykitės santūrumo“

Saudo Arabija pareiškė „didelį susirūpinimą“ dėl smūgių, kurie buvo suduoti jos kaimynei – „broliškai Irano islamo respublikai“.

„Karalystė pabrėžia, kad būtina dėti visas pastangas laikytis santūrumo, mažinti įtampą ir vengti tolesnės eskalacijos“, – platformoje „X“ rašė šalies užsienio reikalų ministerija.

Pakistanas: „pažeista tarptautinė teisė“

Pakistanas – vienintelė branduoliniais ginklais ginkluota musulmonų šalis ir ilgametė Vašingtono sąjungininkė – pareiškė, kad JAV antpuoliais buvo „pažeistos visos tarptautinės teisės normos“.

„Esame labai susirūpinę dėl galimo tolesnio įtampos regione didėjimo“, – nurodė Pakistano užsienio reikalų ministerija, pridurdama, kad Iranas „pagal JT chartiją turi teisę gintis“.

„Hamas“: „žiauri agresija“

Palestinos smogikų grupuotė „Hamas“ pasmerkė „akivaizdžią JAV agresiją prieš Irano islamo respublikos teritoriją ir suverenumą“.

„Ši žiauri agresija yra pavojinga eskalacija“, – pareiškė „Hamas“, atakas pavadindama „begėdišku tarptautinės teisės pažeidimu ir tiesiogine grėsme tarptautinei taikai ir saugumui“.

Hučiai: „paskelbtas karas“

Irano remiamų Jemeno hučių sukilėlių vyriausybė pasmerkė JAV atakas ir pareiškė solidarumą su Irano tauta.

„Beatodairiška Trumpo administracijos agresija... buvo akivaizdžiai paskelbtas karas broliškai Irano tautai. Mes pareiškiame visapusišką savo paramą broliškai Irano tautai“, – tvirtino ji.

Vilnius, birželio 23 d. (ELTA). Anykšių ir Utenos rajonuose sekmadienį rasti mirusių vyro ir moters kūnai, pranešė policija.

Anot Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK), apie 21 val. 30 min. Anykščių rajone, Jokūbavos kaime, automobilyje „Volskwagen Sharan“ rastas vyro (gim. 1978 m.), gyvenančio Anykščiuose, Žiburio gatvėje, kūnas be išorinių smurto žymių. 

Taip pat, kaip pranešė Šiaulių AVPK, 5 val. 45 min. Šiaulių rajone, Žarėnų kaime, namuose, rastas moters (gim. 1986 m.) lavonas be išorinių sužalojimų.

Pradėti ikiteisminiai tyrimai mirties priežasčiai nustatyti.

Kyjivas, birželio 23 d. (Ukrinform-ELTA). Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų birželio 23 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 012 500  karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 010 priešo kareivių.

Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 10 965  (+1) priešo tankus, 22 872 (+5) šarvuotas kovos mašinas, 29 490 (+58) artilerijos sistemų, 1 423 (+2) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 188 (+0) oro gynybos sistemas, 416 (+0) karo lėktuvų, 337 (+0) sraigtasparnius, 41 717 (+138) taktinių bepiločių orlaivių sistemų, 3 376 (+0) kruizines raketas, 28 karo laivus/ katerius, 1 povandeninį laivą, 52 661 (+127) automobilį ir degalų cisterną, 3 920 (+0) specialiosios įrangos vienetų.